• Spausdinti

Keliam nykščius už Anykščius!

Ankstyvą gegužės 27-osios, penktadienio, rytą grupė mūsų mokyklos mokinių ir jų mamų išsiruošėme į dviejų dienų kultūrinę-pramoginę kelionę į Anykščius. Mūsų išvykos tikslas - aplankyti žymiausius šio rajono bei miesto kultūrinius objektus ir linksmai papramogauti.

Mus, atvykusius į Anykščius, pasitiko turizmo informacijos centro gidė Kristina, kuri mus lydėjo visą dieną ir labai įdomiai (aukštaičių tarme!) papasakojo apie lankytus objektus. Pažintį su šiuo Aukštaitijos miestu pradėjome tautodailininko S. Petraškos akmens tapybos parodoje. Šis menininkas unikalia, tik jam būdinga tapybos akmens dulkėmis technika paveiksluose įamžino savo gimtinės peizažus, Lietuvos valstybės simbolius. Apsilankę rašytojo A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje išvydome autentišką rašytojo buities ir kūrybos erdvę, o prie A. Baranausko klėtelės sužinojome, kad rašytojas, parvažiavęs atostogauti namo iš Varnių kunigų seminarijos, čia ilsėdavosi ir skaitydavo. Šioje klėtelėje 1858-1859 m. vasaromis A. Baranauskas parašė žymiausią savo kūrinį – poemą Anykščių šilelis. Siauruko muziejuje, įkurtame geležinkelio stotyje, mus pasitiko pats muziejaus direktorius Antanas Verbickas, kurio pasakojimo apie eksponatus klausėmės net išsižioję. Atidžiai apžiūrėjome eksponuojamą garvežį Škoda, drezinas, kitus siaurojo geležinkelio riedmenis, įvairias ryšio bei signalizavimo priemones, laukiamąją salę,  tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinetą. Dar vienas tą dieną mūsų aplankytas objektas buvo Medžių lajų takas – vienintelis toks Baltijos šalyse. Šis takas medžių viršūnėmis vingiavo 300 metrų ir vedė į 34 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galėjome apžvelgti Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, pasivaikščioti tarp medžių lajų. Šalia jo – Puntuko akmuo. Tai antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje. Visi, linksmai rankomis jį išmatavę ir iškėlę nykščius už Anykščius, įsiamžinome šalia jo. Užkopę ant Šeiminiškėlių (Vorutos) piliakalnio sužinojome, kad jis mena vienintelį  Lietuvos karalių Mindaugą. Papilio kiemelyje išbandėme rankų taiklumą šaudydami iš lanko, žaidėme senovinius žaidimus, suorganizavome linksmas bėgimo su kliūtimis varžybas. Į Laimės žiburį (tai rašytojo Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liūdiškių kalvos) lipome tylėdami, nes norėjome, kad išsipildytų slapčiausi mūsų norai. Vakare, įveikę 184 laiptelius į 33 metrų aukštį, Anykščių Šv. Mato bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelėje grožėjomės nuostabia miesto ir jo apylinkių panorama, sužinojome bažnyčios istoriją.

Antrą ekskursijos dieną, gegužės 28-ą, šeštadienį, apsilankėme Dainuvos nuotykių slėnyje, įsikūrusiame Anykščių šilelio prieglobstyje, ant Šventosios upės kranto. Čia keliavome nuo medžio ant medžio, įveikėme vis sudėtingesnes trasas ir gaudėme vėją skrisdami per gražuolę Šventąją. COSMOS Paukščių take (veidrodžių kambaryje) žvalgėmės po beribį kosmosą ir patyrėme begalybės pojūtį. Savo ekskursiją baigėme vasaros rogučių trasoje ant Kalitos kalno. 500 metrų ilgio trasa, kuria galėjome skrieti net 40 km/h greičiu, su 5 posūkiais, tramplinu bei kilpa mums sukėlė netikėtų emocijų ir paliko neišdildomų įspūdžių.

Grįžome iš kelionės labai pavargę, tačiau linksmi ir sustiprėję, nes ne vienas iš mūsų nugalėjome įvairias savo baimes ir patys sau įrodėme, kad labai norėdami galime įveikti visas kliūtis.

Ekskursijos vadovė - mokytoja Jūratė Šliažienė