Atžalynas - Atžalyno progimnazija

Netradicinės geografijos ir lietuvių kalbos pamokos Varnių regioniniame parke

Mes, 6b klasės mokiniai ir mūsų auklėtoja Jūratė Šliažienė, ir šiais mokslo metais tęsiame gražią tradiciją - glaudžiai bendradarbiaujame ir vykdome įvairias ugdomąsias veiklas su mokytojais dalykininkais.

Rugsėjo 30 dieną kartu su geografijos mokytoja Laima Baltrukoniene lankėmės Varnių regioniniame parke, kur vyko netradicinės lietuvių kalbos ir geografijos pamokos. Parko Lankytojų centre mus pasitiko Linas Šedvilas – šaunus ir linksmas gidas. Jis mums pristatė ekspoziciją „Septyni keliai iš Varnių“, kurioje gausu gamtinių ir archyvinių nuotraukų, garso įrašų su paukščių balsais, sakmėmis ir mitais, žemaitiškai įgarsintais tekstais. Centre pamatėme Lūksto ežero gintarą, reljefinį Varnių regioninio parko maketą, Šatrijos geologinis pjūvį, atlikome įvairias geografines užduotis, skaitėme tekstus, parašytus žemaičių tarme. 

Po to nuvykome ant Medvėgalio piliakalnio - iškiliausio Žemaitijos kalno, anot Č. Kudabos: „Tarsi šio krašto kalvų karaliaus“. Kalvos aukštis – 234,5 m. Gidas mums papasakojo, kad ant šios kalvos stovėjo centrinė, žymiausia tvirtovė, gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Sužinojome, kad Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro net septynios didžiulės kalvos, klausėmės padavimų apie šio kalno vardo kilmę. Ypač platūs ir gražūs vaizdai atsiveria nuo piliakalnio: nuo jo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kitų kalvų, tarp jų net už 30 km esanti Šatrija.

Bilionių piliakalnis – dar viena kalva, į kurią įkopėme, tik šiek tiek žemesnė. Anksčiau jis buvo vadintas Šventkalniu, nes, anot vietinių gyventojų, ant jo degindavo aukas. Šis kalnas priskiriamas karų su kryžiuočiais laikotarpiui. Savo forma jis panašus į laiptuotą piramidę. Pasižvalgę nuo kalno viršaus, išvydome, jog jis iš visų pusių apjuostas pelkių ir miškų.

6b klasės mokinės Deimantė ir Kornelija