Atžalynas - Atžalyno progimnazija

„Kalba yra tai įvairių įvairiausių žinių aruodas“ (K. Būga)

Praėjusią savaitę kartu su savo ugdytiniais, 7-ų klasių mokiniais, minėjome žymiausio lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrinėtojo Kazimiero Būgos 135-ąsias gimimo metines.

7b klasės mokiniai, lietuvių kalbos kabinete žiūrėdami Dusetų gimnazijos mokinių sukurtą filmuką apie šį garsųjį kalbininką, sužinojo, kad jis gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų rajone, 1890–1892 m. mokėsi Dusetų valsčiaus, vėliau Zarasų mokykloje. 1897 m. Būga įstojo į Peterburgo kunigų seminariją, bet po metų šiuos mokslus metė. 1905 metais įstojo į Peterburgo universitetą studijuoti kalbotyros. Jį baigė pirmojo laipsnio diplomu ir liko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. 1917 metais jam buvo suteiktas lyginamosios kalbotyros profesoriaus vardas.

Kadangi septintokai neseniai mokėsi leksikos, jiems buvo įdomu sužinoti, kad K. Būga ypač daug nusipelnė lietuvių leksikologijai. Svarbiausias jo darbas – „Lietuvių kalbos žodynas“. 1902 m. medžiagą žodynui jis pradėjo rašyti į korteles (ši data laikoma „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos pradžia). Iki 1924 metų kalbininkas jų turėjo apie 600 000. Pirmasis „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinis išleistas1924 m., antrasis – 1925 m., jau po jo mirties. K. Būga rašė tezauro tipo žodyną - į jį dėjo visus lietuvių kalbos žodžius: asmenvardžius, vietovardžius, net ir labai siaurai vartojamus svetimžodžius, aiškino žodžių kilmę, istoriją. Šie K. Būgos žodyno sąsiuviniai yra akademinio LKŽ ištakos (jį galima rasti internete adresu www.lkz.lt).

Mokiniai taip pat išgirdo, kad šis kalbininkas išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę, atstatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų Mindaugas, Vytautas, Vytenis, Jogaila, Švitrigaila, Treniota ir kt. formas.

Kartu su 7 a klasės mokiniais pirmiausia apsilankėme mokyklos bibliotekoje, kur jos vedėja A. Vaičiulienė papasakojo apie šį mokslininką. Ji sakė, kad viena sėkmingiausių Būgos mokslinės veiklos sričių – skolinių tyrinėjimas. Remdamasis garsų kitimo dėsniais K. Būga nustatė, kada į lietuvių kalbą pateko seniausi slavų kalbų žodžiai gatvė, miestas, muilas, grybas, šilkas, katilas ir kt.

A. Vaičiulienė septintokams papasakojo, kad jis tyrė ne tik lietuvių, bet ir kitas baltų kalbas, kad svarbiausias jo gyvenimo darbas – „Lietuvių kalbos žodynas“. Būga buvo ne tik lietuvių kalbos tyrinėtojas, jam rūpėjo ir kalbos praktika. Keldamas aikštėn kalbos negeroves, jis pabrėždavo, jog gražios, taisyklingos kalbos reikia ieškoti liaudyje. Būga griežtai kritikavo tuos kalbininkus, kurie iš lietuvių kalbos kartais mėgindavo išvaryti ir gryniausius lietuviškus žodžius. Taip jis ,,išgelbėjo“ nemažai gražių lietuviškų, dar ir dabar vartojamų žodžių: labas, riba, skriauda, buitis, marios, valia, kūdikis, vilna ir kt. Kalbos praktikos klausimais jis paskelbė straipsnių serijas „Kalbos dalykai“, „Kalbos mažmožiai“. K. Būga nesidomėjo tik lietuvių kalbos sintaksės klausimais. Savo žodyno įvade jis rašė: „Skiriamųjų ženklų dėlioti aš nemoku, todėl skaitytojas lai nemano mokytis jų iš žodyno“.

Bibliotekos vedėja taip pat paruošė ir pristatė įvairių žodynų parodėlę bei lankstinuką apie K. Būgą.

Išklausę įdomų A. Vaičiulienės pasakojimą, grįžę į lietuvių kalbos kabinetą ir susiskirstę į grupes 7a klasės mokiniai atliko kūrybinę užduotį ,,Žodžių koliažas“. Jų šaunaus darbo rezultatus galima pamatyti mokyklos bibliotekoje.

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jūratė Šliažienė