Atžalynas - Atžalyno progimnazija

Besiruošdami projektiniam darbui „Seniausias leidinys mano namuose“, mokiniai turėjo kruopščiai peržiūrėti savo namų bibliotekos knygas, laikraščius, žurnalus ir surasti seniausiai išleistą vieną leidinį. Atsinešus į pamoką, reikėjo jį pristatyti: nurodyti autorių ir pavadinimą, išleidimo vietą ir metus, puslapių skaičių, papasakoti, kuriam šeimos nariui jis priklauso, kaip namuose atsirado, kodėl yra saugomas ir perduodamas iš kartos į kartą.

Pristatydami seniausius savo namų leidinius, mokiniai daugiausia pasakojo apie knygas. O kiek gražių istorijų apie jas išgirdome! Vienos jų – maldaknygės, dar XIX a. pab.-XX a. pr. slapta knygnešių parneštos į Lietuvą ir dabar saugomos net penktos kartos atstovų. Kitos – knygos apie žemaičių valgius, močiučių perduotos mokinių mamoms, kad šios tęstų žemaitiškų valgių gaminimo tradicijas. Dar kitos – mokykliniai vadovėliai, kruopščiai senelių ir tėvų išsaugoti, kad jų anūkai ir vaikai žinotų, iš kokių vadovėlių jie mokėsi, būdami paaugliai ar jaunuoliai. Mokiniai pristatė ir daug senų lietuvių grožinės literatūros knygų, ir tautosakos rinkinių. Kai kurie mokiniai buvo atsinešę ir senų laikraščių, žurnalų ar žemėlapių, kurie saugomi jų namuose.

Apibendrinę klasės draugų pasakojimus, šeštokai ir septintokai nusprendė, kad pokalbiai apie seniausias namų knygas – tai galimybė geriau pažinti savo artimuosius ir sužinoti šeimos ar net visos giminės istoriją. Džiaugiuosi, kad šis projektas suartino mano mokinius su jų artimiaisiais. Labai dėkoju savo mokinių tėvams, kurie leido į projekto pristatymo pamoką atsinešti vertingus antikvarinius leidinius.

Lietuvių k. ir lit. mokytoja J. Šliažienė